„Iš tikrųjų laukti, kol jis pasikeis, yra daug patogiau nei keistis pačiai ar keisti savo gyvenimą.”

Ši knyga – tai scena, kurioje visos šviesos nukreiptos į mus, moteris, kurios myli per stipriai. Kaip dažnai, mes bandome išvengti šio atsidūrimo dėmesio centre, tvirtindamos, kad su mumis viskas gerai, kad pagalbos reikia mūsų smurtaujančiam, neištikimam, mus išnaudojančiam ar nuo įvairių priklausomybių kenčiančiam vyrui. Tai knyga moterims – priklausomoms nuo vyrų, „vyrų narkomanėms”.

Nuostabi knyga, kurią reikia perskaityti visoms moterims, ypač toms, kurios mano, kad tik geras vyras jas padarys laimingas. Ir be abejo, visiems užaugusiems disfunkcinėse šeimose, nes padės atpažinti automatizuotus veiksmų modelius. O tai nėra taip paprasta, nes skaudžios vaikystės patirtys turi didelę galią ir įtaką santykiams su vyrais/moterimis suaugus.

„Moterys, kurios myli per stipriai” pirmą kartą išleista daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus (1985 m.), išlaikiusi laiko išbandymą ir padėjusi daugybei moterų įvairiose šalyse. Dažnai stebėdavausi, kodėl kai kurios moterys nuolat įsivelia į žalojančius santykius su vyrais, arba susimąstydavau, kodėl vyrai „blogiukai” traukia daug labiau, nei kultūringi ir geri. Ir kas keisčiausia, santykius su blogais vyrais labai sunku nutraukti – o tai tikrų tikriausia priklausomybė nuo vyrų.

Psichoterepeutė, šeimos santykių specialistė atveria akis ir skatina susimąstyti apie santykius su vyru ir pamatyti blogų santykių priežastis. Nors šiuo metu aš nesu įklimpusi į destruktyvius santykius (iki to reikėjo nueiti ilgą kelią, perskaityti daug knygų, straipsnių, priimti daug sprendimų ir t.t.), bet, asmeniškai, ši knyga mane paskatino dar labiau rūpintis savimi, savo poreikiais, savo emocine ir fizine sveikata. Nes žmogus, kuriam labiausiai rūpi mano gerovė, kuris mane labiausiai myli ir kuris gali padaryti mane laiminga – tai aš pati.

https://profesionalimama.wordpress.co...

4/5⭐
" căsătoria este o călătorie spre o destinație necunoscută... descoperirea că oamenii trebuie să împartă nu numai ceea ce nu știu unul despre celălalt, dar și ceea ce nu știu despre ei înșiși."

Tiesiog WAU!

„Alkani žmonės yra prasti pirkėjai"
Iš tikrųjų ši knyga man atrodo beprotiškai svarbi. Svarbi kiekvienai moteriai, kuri renkasi partnerį ar jau yra santykiuose, kurie skaudina. Visgi kaip dažnai pati pastebėjusi esu, bendraujant su vaikinais, kad mane traukia ne patys jie, bet kokie jie potencialiai galėtų būti. O tai ir yra toksiškų santykių pradžia. Raudona vėliava. Juk draugauti tenka su realiu žmogumi, su tokiu, koks jis yra dabar. Svajonėmis ir fantazijomis gali kurstyti tik aistrą, kuri anksčiau ar vėliau taps nusivylimu rutinos akivaizdoje.
„Tas vaikinas ėmė sakyti, kad Amerikos moterys yra visiškai sugadintos, jos nori, kad viskas būtų pagal jų užgaidas ir tik naudojasi vyrais. Visa tai jis kalbėjo su tokiu apmaudu, jog aš pamaniau „Oho, jam tikrai yra buvę sunku. Jis vargšas.“ Aš paklausiau: „Ar tu tikrai manai, kad tai tiesa?“ — ir bandžiau įrodyti jam, kad ne visos moterys tokios, kad aš nebuvau tokia. Štai kaip pasikėliau! Vėliau mūsų santykiuose aš negalėjau nieko sau reikalauti ar kaip nors pasirūpinti savimi, nes taip būčiau patvirtinusi, jog jis buvo teisus, jausdamas antipatiją moterims“...„Nepraėjus nė dviem mėnesiams, mes gyvenome kartu. Po keturių mėnesių aš mokėjau buto nuomą ir beveik visas kitas sąskaitas, pirkau maisto produktus. Dvejus metus aš stengiausi įrodyti jam, kokia esu šauni, kad nesiruošiu jo skaudinti, kaip kad jis anksčiau buvo įskaudintas“
Kokia skaudžiai pamokanti istorija. Aišku, aš absoliučiai suprantu, kad kiekviena moteris nori jaustis ypatinga, bet kaip dažnai tenka tai vaidinti! Ir kokia to kaina gali būti. Kad ir kaip neromantiškai tai skambėtų, asmeninė laimė turi būti pirmoje vietoje. Man labai patinka pasakymas: "What one man won’t do for you another will. Believe that". Tai yra visiška ir absoliuti tiesa, tereikia ja tikėti. Kaip ir knygoje minėjo „šis žmogus ieško, ko jai stinga gyvenime, ne ten, kur yra vilties tai rasti, bet ten, kur jai lengviausia ieškoti“.
Niekad nereikia ieškoti kompromisų kai tai yra apie tai, kaip nori būti mylima. Panašu, kad dauguma mūsų, moterų, dažnai ieško kompromisų dar taip anksti, vos pradėjusios susitikinėti ir atsisakydamos savo troškimų tik dėl to, kad jas pasirinktų kaip partneres. Bet troškimai lieka, o tada tikimes, kad jis pasikeis ir suteiks tai, ko iš tikrųjų norime.
Dar turiu paminėti itin svarbų aspektą — kito žmogaus augimo kelio už jį nenueisi, kad ir kaip besistengtum. O dar ir savajame užstrigsi. Autorė ne kartą minėjo vyrus, kurie turi problemų su priklausomybėmis (lošimai, narkotikai, alkoholis, video žaidimai), kurie yra psichiškai nestabilūs, sergantys emociniais sutrikimais (ypač jei nesigydantys), nesusitvarkę su savimi, nepasiruošę santykiams, ar kitaip yra nevykę ir pavojingi. Įprastai moteriai, (man irgi!), įsijungia gailesčio jausmas ir norisi tam žmogui padėti, jį palaikyti. Bet dažnai ir net pernelyg dažnai tai tiesiog būna papildoma našta ir taip nelengvame gyvenime.
Trumpai tariant, man, kaip dar labai jaunai ir ne itin patyrusiai santykiuose ši knyga pasirodė ypač naudinga. Gaila, bet informacija buvo pateikta skurdokai ir tie patys dalykai nuolat kartodavosi, todėl negaliu įvertinti puikiai. Bet tikrai rekomenduoju! Ypač tai, kad autore labai smulkiai išaiškina kodėl įvairūs prasti vyrų pasirinkimai yra susiję su vaikystės patirtimis. Ak, labai man patiko!

Wow, this book basically sums up the story of my life and relationships! I had always wondered where I kept going wrong, as to care is to do the right things, right? Well, yes, it is good to care, it is good to love, but how do you know that you are caring in the right way, loving in the right way? Do any of us even know what love is?

This book teaches that love shouldn't be about suffering, no matter what overly-popular television programmes and movies would like to tell us, but should be about a mutual caring and respect, and one that doesn't leave us feeling forced to smother another in our attempts to "help" them, make them better.

I have always found myself drawn to relationships where I have felt that I have needed to be the "carer". This hasn't, in my mind, been because I've necessarily been drawn to bad people, like some people are, but partly because I don't feel like I'm useful, or needed, if I can't fulfill a role where I can show that I care. Wouldn't I just be abandoned if I can't give everything? What if I'm not good enough?

Of course, a lot of it stems down to self-esteem, which I know I've been lacking in, until recently. It doesn't necessarily mean that my choices have changed as my confidence has grown, but my willingness to put up with certain behaviour has!

I truly do recommend this book for any woman (or man, even) who has found themselves cycling through relationships and never seeming to be able to get it "right". It has helped me a lot in understanding my behaviour, both now and in the past.

I found the first chapter really interesting, but the rest was a series of incredibly repetitive case studies that were incredibly dull. I got the point from the first chapter and there didn't seem to be much reason to keep reading it after that.

Es un libro que debe leerse despacio, con una mente abierta para poder entender lo que expone la autora, no porque sea excesivamente complicado o en términos muy académicos pero porque hay tantas conductas que tenemos normalizadas como sociedad que cuesta admitir cuándo nos vemos reflejadas en algo que claramente es malo.
Cada capítulo se sentía personal, como un ataque directo casi. Es de esos libros que si tuviera en físico lo tendría todo subrayado y con post it, al alcance de la mano para releer cada vez que piense en empezar otra relación o me encuentre ya en una. Toca temas como el miedo al abandono, a la intimidad, el apego ansioso, el alcoholismo, las familias disfuncionales, los traumas de la infancia, a través de las distintas historias de sus pacientes, y también nos equipa con la información necesaria para empezar nuestra recuperación como mujeres que amamos demasiado.
Creo que todas deberíamos leer este libro al menos una vez en la vida.

Una lectura obligatoria.

Bene bene, cosa dire di questa lettura?
Innanzitutto è una lettura di cui non sapevo di avere bisogno. La mia preoccupazione era quella di trovarmi davanti a un saggio complicatissimo, che avrei letto più per "forza" che per piacere personale, e invece devo dire che è stata proprio una lettura piacevole.
La scrittura è davvero semplice, fa arrivare il messaggio in modo efficace. Il tema è importante, mette in luce i comportamenti che noi donne siamo solite mettere in atto inconsciamente. Nonostante sia stato pubblicato più di trent'anni fa, a mio parere è ancora attualissimo, i disturbi comportamentali di cui soffriamo sono esattamente gli stessi; ci aiuta e ci dà delle dritte fondamentali per il nostro benessere.
È un libro da consultare, rileggere e addirittura sottolineare. Penso sia necessario averne una copia sempre a disposizione, vedrò di procurarmela.
Consiglio questa lettura a tutte le donne che leggeranno la mia recensione, perché può esservi davvero molto utile, e perché no, anche agli uomini che vogliano comprendere più a fondo il mondo femminile.

Izglītojoša un dziedinoša grāmata. Vērtīga lasāmviela sievietēm, kuras mīl par daudz.

3.45 ⭐

Книгата като цяло е хубава, дава интересна перспектива за поведението от психологическа гледна точка, но има много повторения, а и с някои неща не съм особено съгласна. Например, абсурдно е да се твърди, че момиче, което е проявило отговорност и самостоятелност в детството си( заради слабостите на родителите си), може да стане жертва на дисфункционални взаимоотношения с мъжете, проявявайки себеотрицание и прекомерна загриженост във връзката си. За мен лично няма такава взаимовръзка. Като цяло е факт, че липсата на любов и одобрение, от които детето има нужда, може да се превърне в ниска самооценка, неувереност, страх от изоставяне, което само по себе си отприщва един механизъм на потискане на собствената си същност за сметка на другия и компромиси със себе си. Изобщо, много може да се говори по темата, и всичко е толкова индивидуално, че не може да се сложи в рамка. Примерите, дадени в книгата, не са общовалидни, защото има много нюанси. В основата на едни хармонични отношения обаче, има значение на първо място един човек да приема и обича себе си и да не използва партньора си като компенсаторен механизъм, който да запълва някакви вътрешни пукнатини.
Самата авторка насочва към същите изводи.
Робин Норууд е на първо място психотерапевт и е специализирала в областта на зависимостите и проблематичните връзки. И историите, които споделя са част от нейната практика.
В описаните случаи ми направи впечатление, че тези жени са привлечени от партньори, които имат нужда от тях. И така те се чувстват полезни, и не само това, но и привлечени от зависимостта на партньорите им към самите тях, като вид гаранция, че те ще бъдат с тях и няма да ги изоставят. Всичко това е обусловено от техния емоционален дефицит в детството. На друг план излиза психологическата необходимост да се вживеят в ролята на спасителки и стремежа да променят партньора си уж към по- добро. Дефакто обаче, когато те изпълнят ролята си, и в случай, че постигнат целта си, те загубват интерес и се изпълват с неудовлетвореност. И така отново влизат в порочния кръг на своята счупена психо- емоционална зависимост. В края на книгата има насоки как една "твърде много обичаща жена" да се справи със слабостите и да излезе от порочния кръг на пагубните взаимоотношения. Естествено, тези съвети не са панацея, защото човек сам трябва да стигне до момента на осъзнаване, но определено може да помогне да се види отстрани и да положи усилие за промяна.

Всъщност тази книга не е само за жените, въпреки че женската част са целевата група, тъй като те по- често влизат в ролята на "прекалено обичащите", по- скоро от вътрешната необходимост да бъдат обичани. Беше интересна и мъжката гледна точка в отношенията им с "жени, които обичат твърде много".
Огънят обаче може да направи човек по- силен, може и да го огъне. А в тези истории се разказва именно за тези случаи- на вътрешно огъване и пречупване.
Темата за взаимоотношенията е наистина сложна. В нея няма правилно и грешно. Има значение единствено как се чувства самия човек и дали компромисите, които прави, го ощетяват и отнемат от неговата вътрешна хармония.
( мале как се отплеснах във философстване

“La huella infantil en nuestras relaciones como mujeres.”
Leí este libro por primera vez al terminar una relación tóxica que noté que se parecía demasiado a la dinámica familiar en la que me encontraba durante mi infancia, luego volví a leerlo hace unos meses con la intención de ver si algo de mi trabajo personal y perspectiva habían cambiado desde entonces.
Para mi sorpresa este libro me ayudó positivamente, es de carácter psicoanalítico y de autoayuda, específicamente para mujeres; sin embargo, he utilizado algunas citas del texto para aconsejar a mis amigos hombres para sus relaciones y también dió muy buenos resultados. Una cita que puede sintetizar la idea principal para comprender este libro es: “Las familias disfuncionales presentan muchos estilos y variedades, pero todas comparten un mismo efecto sobre los hijos que crecen en ellas: esos hijos sufren cierto grado de daño en su capacidad de sentir y relacionarse.” En su mayoría, este texto contiene testimonios de casos reales femeninos donde muchas mujeres de varias edades se veían atrapadas en dinámicas de vínculos amorosos tóxicos, incluso desembocando en enfermedades físicas y mentales, para terminar descubriendo a través de su terapeuta (la autora del libro) que estos patrones se remontaban a sus años infantiles y adolescentes, y que era necesario indagar en ellos para sanar y cerrar finalmente el ciclo en el que se encontraban desde hace años que las perjudicaba profundamente. A mi parecer la autora pone al lector/a en este tipo de situaciones variadas con la intención de familiarizarlas, buscando ayudar en el trabajo de introspección de la persona que decidió de cierta forma buscar ayuda al leer este texto enfatizando las experiencias de sus pacientes y como ellas mostraron notorias mejorías terminando en finales muy positivos y distintos a lo que ellas acostumbraban.
Finalmente, lo recomiendo por completo si eres una mujer que está atravesando una ruptura amorosa y puedes haber comenzado a tener ideas de cómo tu dinámica familiar a lo largo de tu vida puede haber influido en el tipo de personas con las que te involucras amorosamente, buscando finalizar este ciclo de auto sabotaje de una vez por todas para mejorar tus relaciones futuras.