Turi ši knyga kažką savyje - neabejoju, kad žmonėms, kurie yra labai stipriai įnikę į toksiškus santykius ir negali iš jų išsivaduoti (o gal nežino, nuo ko pradėti?), ji bus labai naudinga. Aš, pirkdama "Ne-priklausomi" knygą, tikėjausi gal šiek tiek kitokio turinio, dėl to man šita knyga buvo ganėtinai vidutinė. Aš pati pastebiu, kad kartais pradedu per daug jaudintis dėl savo šeimos narių, jų saugumo, dažnai dėl jų stresuoju, tad tikėjausi, kad knygoje bus daugiau paliečiamos tokios temos, bet iš esmės didžiąją laiko dalį autorė kalba apie kur kas rimtesnius sutrikimus ir problemas, kaip pvz. gyvenimą su alkoholiku, smurtautoju.

Visgi, daug minčių iš šios knygos galima pritaikyti ir plačiąja prasme, ypač, jeigu norite gyvenime daugiau koncentruotis į save, o ne į kitus. Galų gale, kiekvienas iš mūsų sau turėtume būti pats svarbiausias, kad ir kaip tai egoistiškai, iš pirmo žvilgsnio, skamba. Bet tai yra visa ko pradžia. Būsime laisvi ir laimingi - galėsime laimę suteikti ir šalia esantiems.

3.5 ⭐

Šī grāmata nebija man, un es no tās sagaidīju to, ko tā nesolīja dot. Lasot zinātniskas grāmatas, ir pierasts, ka jautājumi tiek aplūkoti kompleksi un no dažādām perspektīvām. Bet te ir viens, kliedzoši amerikānisks un kliedzoši kristīgs risinājums virknei problēmu, un psiholoģiski to ir grūti pieņemt, ja esi mācījies kritisko domāšanu. Taču, ja es būtu izmisis cilvēks bez cerībām, nevis ziņkāres mākts cilvēks ar vēlmi trenēt empātijas muskuli, šī grāmata nāktu pašā laikā kā cerība. Un jā, jā, autore postulē, ka šis ir viņas viedoklis un viņas pieredze, kas it kā attaisno tās uzbūvi.

I knew this was a classic of the genre, but I found myself unimpressed by it. Maybe I came at it with the wrong expectations? I was thinking of "co-dependency" in a more generic sense — say, the way a married couple can be enmeshed and lose their boundaries with each other. Beattie's book instead seems dated to me, bound up as it is with the classic origins of the term "co-dependence" in the partners of alcoholics.

For me, the constant references to alcohol and Al-Anon grated on me, as did mentions of her religious persuasion. Yes, she nodded to spirituality, but in the end, this was an unabashed God-led Twelve-Step book. This was not what I came for. I was also unimpressed by her denigration of therapy.

I have preferred Pia Mellody's Facing Love Addiction for better coverage of this topic. I'm also keen to read Leslie Irvine's Codependent Forevermore, which is an even-handed critique of CoDA and the recovery moment in general.

For any men reading this review (I can't imagine there will be too many), I will give my strongest recommendation to Dr Robert Glover's No More Mr Nice Guy, which is essentially a co-dependence book aimed at men.