...
Show More
Ne sykį esu susidūręs su požiūriu, kad va, „Kopa“ tai buvo – oho!, o „Mesijas“ – pffff. Ten veiksmas! pasaulis! šai-huludas! Aaaaa! O čia? Refleksija ant refleksijos su refleksiukais. Kur pasaulis, jei neperžengiamas rūmų (na, ok – miesto) slenkstis? Kur veiksmas? Vienas peilio mestelėjimas – čia jums veiksmas? Ne, ne. Bent jau ne po armijų susidūrimo „Kopoje“.
Na, zyziat ir zyskit. Ką dabar. O aš papasakosiu, kaip aš matau. Realiai „Kopa“ – buvo savarankiškas, išbaigtas romanas. O pagrindą ciklui Herbertas pakloja būtent savo „Mesiju“.
Fremenų džihadas nusirito per visatą. Pasauliai nugalėti, pajungti šventai Muadibo valiai. Džihado kariai Arakio smėlį išnešiojo po kitus pasaulius. Bet visi procesai turi grįžtamąjį poveikį – kiti pasauliai taip pat prasismelkė į Arakį, į fremenų buitį. Visata keičiasi.
Visa knyga persmelkta NUOJAUTA. Ir taip, kažkas tikrai privalo nutikti. Ir, žinoma, nutiks. Ir anaiptol ne viską gali pakeisti Polas, tapęs naujojo pasaulio valdovu, vėliava, dievu.
Pavargusiu dievu.
Tvirti keturi iš penkių. Nusiteikite, kad gausite kiek kitokią knygą, nei pirmoji „Kopos kronikų“ dalis. Kitokią, ne prastesnę.
Na, zyziat ir zyskit. Ką dabar. O aš papasakosiu, kaip aš matau. Realiai „Kopa“ – buvo savarankiškas, išbaigtas romanas. O pagrindą ciklui Herbertas pakloja būtent savo „Mesiju“.
Fremenų džihadas nusirito per visatą. Pasauliai nugalėti, pajungti šventai Muadibo valiai. Džihado kariai Arakio smėlį išnešiojo po kitus pasaulius. Bet visi procesai turi grįžtamąjį poveikį – kiti pasauliai taip pat prasismelkė į Arakį, į fremenų buitį. Visata keičiasi.
Visa knyga persmelkta NUOJAUTA. Ir taip, kažkas tikrai privalo nutikti. Ir, žinoma, nutiks. Ir anaiptol ne viską gali pakeisti Polas, tapęs naujojo pasaulio valdovu, vėliava, dievu.
Pavargusiu dievu.
Tvirti keturi iš penkių. Nusiteikite, kad gausite kiek kitokią knygą, nei pirmoji „Kopos kronikų“ dalis. Kitokią, ne prastesnę.