...
Show More
2.5/5
Su šia knyga bandžiau sau kažką įrodyt. Net nežinau,kodėl – gal iš eilės perskaičiusi kelias vidutiniškas knygas maniau, kad va, jei jau paimsiu klasiką, tai bent bus naudinga, nes gi „reikia“ (o iš kur kyla tas „reikia“ tai jau visai kitas klausimas), gal tikėjausi, kad jei ir negausiupačio nuostabiausio pasakojimo, tai bent suprasiu, kodėl autorius taip mylimas ir gerbiamas. Ir visgi vienintelis dalykas, kuriuo įsitikinau – James Joycekūryba ne man.
Pirmi 50-70 knygos puslapių pasirodė gana daug žadantys –įtraukė veikėjai, istorija, o ir stilius neabejotinai turtingas. Tačiau nuo čia viskas leidosi žemyn. Senokai skaičiau knygą, kurioje veikėjas yra toks susikoncentravęs tik į save, savo mintis, kančias, nuodėmes ir panašiai. Nežinau, kaip jūs, bet skaityti ištisus puslapius apie jauną vyrą, kurio gyvenime šiaip objektyviai daug problemų nėra, bet jis vis kenčia, yra jau atskira kančios forma. Autorius bandė patraukti dėmesį religinėmis temomis, bet man viskas pasirodė gerokai perspausta – ištisus puslapius trunkantys kunigų pamokslai, iškankinto veikėjo dejonės apie jo paties nuodėmingumą, visa ta pompastiška kančia ir atgailavimas, kuris net neaišku, kiek nuoširdus... Kažkaip nenatūralu ir visai ne taip, kaip krikščionybę suprantu aš, todėl niekaip negalėjau jaustis pasakotojui artima. O kur dar perspausti dialogai, beveik jokių ryškesnių veikėjų portretų, išskyrus pagrindinį kūrinio personažą, todėl visa kita susilieja į vieną neaiškią masę.
Galėčiau kaltinti knygos senumą, bet juk skaitydama Jane Austen, Virginia Woolf ar kokį John Williams „Stounerį“ absoliučiai mėgavausi kiekviena minute, net jei būdavo ir daugžodžiavimo ar dalykų, su kuriais negaliu tapatintis. Šiuo atveju knyga, mano manymu, sunkiai atlaiko laiko išbandymą. Galiu suprasti, kodėl žmonės ją vertina – autorius puikiai valdo žodį ir sugeba tai daryti nepretenzingai, nagrinėjamos gana aktualios temos, supažindinama su daug kultūrinių aktualijų, – bet perskaičiusi prieš maždaug savaitę neprisimenu beveik nieko, tik tą sunkų yrimąsi per puslapius.
Su šia knyga bandžiau sau kažką įrodyt. Net nežinau,kodėl – gal iš eilės perskaičiusi kelias vidutiniškas knygas maniau, kad va, jei jau paimsiu klasiką, tai bent bus naudinga, nes gi „reikia“ (o iš kur kyla tas „reikia“ tai jau visai kitas klausimas), gal tikėjausi, kad jei ir negausiupačio nuostabiausio pasakojimo, tai bent suprasiu, kodėl autorius taip mylimas ir gerbiamas. Ir visgi vienintelis dalykas, kuriuo įsitikinau – James Joycekūryba ne man.
Pirmi 50-70 knygos puslapių pasirodė gana daug žadantys –įtraukė veikėjai, istorija, o ir stilius neabejotinai turtingas. Tačiau nuo čia viskas leidosi žemyn. Senokai skaičiau knygą, kurioje veikėjas yra toks susikoncentravęs tik į save, savo mintis, kančias, nuodėmes ir panašiai. Nežinau, kaip jūs, bet skaityti ištisus puslapius apie jauną vyrą, kurio gyvenime šiaip objektyviai daug problemų nėra, bet jis vis kenčia, yra jau atskira kančios forma. Autorius bandė patraukti dėmesį religinėmis temomis, bet man viskas pasirodė gerokai perspausta – ištisus puslapius trunkantys kunigų pamokslai, iškankinto veikėjo dejonės apie jo paties nuodėmingumą, visa ta pompastiška kančia ir atgailavimas, kuris net neaišku, kiek nuoširdus... Kažkaip nenatūralu ir visai ne taip, kaip krikščionybę suprantu aš, todėl niekaip negalėjau jaustis pasakotojui artima. O kur dar perspausti dialogai, beveik jokių ryškesnių veikėjų portretų, išskyrus pagrindinį kūrinio personažą, todėl visa kita susilieja į vieną neaiškią masę.
Galėčiau kaltinti knygos senumą, bet juk skaitydama Jane Austen, Virginia Woolf ar kokį John Williams „Stounerį“ absoliučiai mėgavausi kiekviena minute, net jei būdavo ir daugžodžiavimo ar dalykų, su kuriais negaliu tapatintis. Šiuo atveju knyga, mano manymu, sunkiai atlaiko laiko išbandymą. Galiu suprasti, kodėl žmonės ją vertina – autorius puikiai valdo žodį ir sugeba tai daryti nepretenzingai, nagrinėjamos gana aktualios temos, supažindinama su daug kultūrinių aktualijų, – bet perskaičiusi prieš maždaug savaitę neprisimenu beveik nieko, tik tą sunkų yrimąsi per puslapius.