I will not lie: I did not expect to like this book at all and was shocked when I liked it very much indeed.

Some dated language, but a very fun read.

Perhaps the first of a book featuring book clubs, profiling each member and talking about the books they read, where it is far more about their community than the books themselves. I remember it because there was one man in the book club who was reading Jane Austen for the first time.

knygų klubas be knygų

Esu prisiekusi Džeinės Austen gerbėja, ne tokia nukvakusi kaip “Džeinės Osten knygų klubo” pasakotoja, bet skaičiau visas knygas, esu dėl kai kurių pamišusi, apskritai žaviuosi autorės kūryba, mokykloje net projektą dariau apie ją. Tai šita knyga tikrai turėjo man patikti.

Tikėjausi, kad galėsiu prisiminti skaitytus Austen kūrinius, kad jausiuosi lyg pati dalyvaudama knygų klube, dedikuotai būtent jai, ir kad viską tiesiog paįvairins lengva šalutinė knygos veikėjų istorija. Na ir ne. Knygos pasakojimas sukasi apie 6 žmones, daugiau ar mažiau pažįstamus, susibūrusius į Džeinės Austen knygų klubą, kiekvienas skyrius dedikuotas kažkuriai knygai, vyksta jos aptarimas kažkurio nario namuose ir jie iš tikrųjų kalba apie tas knygas ir jų veikėjus. Na bent jau taip yra su pirmomis dviem knygomis, vėliau visas šablonas ir idėja nukeliauja į lankas.

Džeinės Austen aš radau čia gerokai per mažai, nei galima tikėtis, turint omenyje, pavadinimą, idėją ir tai, kad net knygų santraukos pabaigoje pateiktos. Jos vardas minimas visur kur tik netingima, tas tiesa, bet kai šitiek patoso jis susilaukia knygos puslapiuose, turinio prasme, Austen ten tikrai nežiba. Knygos veikėjai kažką peza apie knygų veikėjus, bet jokios gilesnės analizės nėra, į tuos kūrinius žvilgtelėjama lyg pro rakto skylutę. Net ir tų kelių iš tikrųjų įvykusių aptarimų metu apie knygas pasakyta gal kokie 5-6 sakiniai, tai nežinau, ar neva ne visas aptarimo turinys yra pateikiamas, ar knygos autorė neturi žalio supratimu apie knygų klubus ir kas juose turi būti veikiama. Aš, aišku, visai nenorėčiau, kad tokio tipo knygoje vien apie kitas knygas būtų kalba, kaip literatūros pamokoje, bet visgi pasirinkus tokią fabulą, reikia kažkaip atsakingai ja ir vadovautis, bent bandyti suvesti kažkaip tai, kas kalbama knygų klube su realiu veikėjų gyvenimu, jeigu jau apie jį pasakojama.

O pasakoti tai ir pasakojama praktiškai vien tik knygos veikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, daugelis jų atrodo perspaustos ir labai kurioziškos. Kaip atskiros istorijos, jos gal bendrai ir neblogą įspūdį paliko, bet išvis niekur neatvedė ir neturėjo kažko labai bendra su dabarties veikėjų versijomis. Veikėjų portretus kurti autorė turbūt moka, ir sodrias jų praeities istorijas regzti jai sekasi puikiai, bet ant to pastatyti šitą romaną nepasirodė gera mintis.

Stilistiškai knygos struktūra man irgi labai nepatiko. Iš pradžių viskas atrodė gerai - pradedama pasakoti apie kiekvieną klubo susitikimą, į pokalbį įterpiant visokias vieno kurio nors veikėjo praeities istorijas, bet tada visa tai pradingsta ir tiesiog pasakojama kaip kas nors rengiasi susitikimui ir pasineria į prisiminimus, ar išvis sėdi kažkokiame renginyje ir pasakoja pagražintą savo gyvenimo istorijos versiją. O kur dar visokios iš dangaus nukritusios citatos, skelbimai, elektroninių laiškai. Bet suvis keisčiausia yra pasakotojas - pasakojama pirmuoju daugiskaitos asmeniu, vis minima mes pamanėme tą, mums pasirodė anas, bet apie visus knygų klubo narius pasakojama ir trečiuoju asmeniu, tai taip ir nesupranti, ar čia kažkokia didesnė esybė, jungianti visus kūrinio veikėjus, ar kažkas nepasakyta, bet drįsčiau teigti, kad nelabai ką gero šita priemonė atnešė, o erzino tai nemenkai. Aš bent jau tikiuosi, kad čia ne vertimo problema.

Pavadinimu netinkamus lūkesčius kelianti ir taip tikrai nuvilianti knyga su gerais veikėjais bet be jokios istorijos ir moralo.

Okay if we are being real this should have been two stars but it was vaguely Austen related and I want to be a Jane Austen girly so bad so three stars it is

The premise of this book sounded a little formulaic - a reading group meet to discuss the novels of Jane Austen over a 6-month period. Each chapter describes a different meeting of the group, focussing on the life and character of the person hosting the meeting. I was very pleasantly surprised by the depth of the characters (all very engaging in different ways), and the quality and originality of the writing. I loved all of the characters and really enjoyed reading this book.

Not for me. And I've tried. Twice.

Karen Joy Fowler tried to do a lot with this book. Unfortunately, it didn't happen. The concept is great, but the characters are lacking. Men are portrayed in a very bad light that eventually just becomes depressing. Many of the chapters, taken by themselves, however, are very good. I enjoyed Prudie's story, but wished there was more to it.

My biggest pet peeve: POV! It is third person omniscient, but uses "we" as if the narrator/ reader is part of the book club, but the narrator is never given a story or any other indication of being part of the action than the use of "we." It gave me a huge headache!

DNF
Dit moet het saaiste boek zijn dat ik dit jaar heb gelezen

A lot more fun than you'd expect.

Dia desses eu estava explicando ao meu namorado por que foi que eu me meti a assistir uma série cafonérrima na Netflix. A produção, cujo nome não vem ao caso agora, é do Hallmark Channel, a rede de TV americana que também é responsável por aqueles cartões de festividades quando você não sabe o que dizer ou nos presentes coletivos das firmas, então quer dizer, olha o nível.

Eu: É uma confluência muito específica de fatores. Eu gosto desse tropo de pessoas se mudando para cidades pequenas e encontrando alento numa vida em comunidade, frequentando o mesmo café em que todo mundo se conhece, se apaixonando e bebendo sangria em varandas enquanto usam chapéus de abas largas.

Ele: Ou seja, tudo o que você não quer fazer na vida real.

Eu, resmungando internamente: eu adoro sangria. E se tivesse a oportunidade, usaria chapéus.

O que essa história tem a ver com o livro? Bem, olhem pra capa, é praticamente literatura chancelada pelo Hallmark Channel. E, como eu disse, eu adoro a ideia que o Hallmark Channel faz de cidades pequenas com pessoas meio esquisitas, mas sobretudo interessantes. Cinco mulheres de idades variadas (e um cara que gosta de ficção científica) se reúnem uma vez por mês para discutir um romance de Jane Austen. Cada encontro acaba lançando luz sob o passado (e o presente) de determinado personagem e se você conhece os romances de Austen o suficiente consegue ver espelhamentos entre os protagonistas e as heroínas austenianas. Comidas, tretas familiares, problemas com os filhos, namoradas plagiadoras (porra, Allegra, essa guria não te merece, sai dessa!), criações de cachorros, cinquentonas pedantes, casamenteiras, divórcios, reminiscências, muita comida - e Jane Austen como pretexto e moldura.

Viver numa cidade pequena é uma droga.
Mas viver numa cidade pequena tal qual imaginada pela estética Hallmark Channel dá um quentinho no coração.

Enjoyed as a good old fashioned romance! Good characters, wish there was more info on each one rather then just individual chapters but the author was able to create backstories for each. Didn’t really feel a strong pull to any of them by the end though.

This novel didn’t quite work for me despite its clever premise. It’s about six members (5 women and 1 man) who are members of the Jane Austen book club, and they read the 6 Jane Austen novels for their book club. Each book club member’s life has obvious parallels with plots/characters in one of the six Jane Austen novels. This book has six chapters: one for each Jane Austen novel discussion, and each chapter also focuses on the book club member who has most in common with that novel. Whew! Anyway, the story was just ok. Kind of interesting at times but eventually left me unsatisfied. The best thing about this book was that there was a synopsis about each Jane Austen novel at the back at this book and I enjoyed those and really made me want to read all 6 of the Jane Austen novels!