...
Show More
Knyga parašyta 19 amžiaus pabaigoje.
Autorius kviečia išpažinti tikrąjį Kristaus mokymą ir nesipriešinti pykčiui pykčiu. Didelė knygos dalis paskirta aiškinimui kaip tai turėtų atrodyti, kaip tam yra nusižengiama, ir kad Bažnyčia to nemoko, bet yra tapusi valstybės ir valdžios ištroškusiųjų įrankiu.
Tada einama prie valstybės ir visko ką ji reiškia, ant ko ji pastatyta aiškinimo. Vėlgi gausu pavyzdžių kaip valstybės jungiama visuomenė kiekviename žingsnyje tiesiogiai ar netiesiogiai nusižengia anksčiau aprašytam Kristaus mokymui. Ir žmogus yra kviečiamas atviromis akimis matyti tą prieštarą tarp žmogiškosios moralės ir to ko iš jo prašoma. Kaip pavyzdys dažnai pasitelkiama tuometinė Rusijos kariuomenė, jai pavedami valstiečių tramdymo uždaviniai ir pan. Autoriaus tonas šioje dalyje yra gan niūrus ir jokios gerovės, kurią neša valstybė jis nemini. Todėl skaitant dažnai kildavo noras pasiginčyti su autoriumi apie šiuolaikinės valstybės vaidmenį žmogaus ir bendruomenės gyvenime iškeliant ir gerąsias tokios santvarkos puses.
Turint omenyje, kad palyginti greitai pasaulį sudrebino 2 pasauliniai karai, ši knyga ir joje skiriamas dėmesys globaliniam kariniam ginklavimuisi, priverstiniam jaunuolių ėmimui į kariuomenę ir jos reikšmę valstybėms siekiant išlaikyti galią prieš išorinius ir vidinius priešus atrodo labai savalaikiai.
Ar tai tebeaktualu šiandien?
Skaitant tiesmukai - mano nuomone, labiau ne - daug kas yra pasikeitę ir ta pati kariuomenė (bent jau mūsų šalyje), tarptautiniai susitarimai nekankinti ir pan. yra kitokio paveikslo dalis nei prieš šimtą metų.
Bet skaitant tarp eilučių susimąstyti yra apie ką.
Daug ką buvo sunku priimti ar norėjosi neigti vis primenant sau, kad tai apie tada, o ne apie dabartį. Nors to barbariško brutalumo, kaip pvz. mirties bausmių nukirsdinant, valstiečių engimo, plakimo rykštėmis, nebėra, bet tenka pripažinti daug amoralių dalykų šiandienos pasaulyje yra gražiai užmaskuota ir paprastam piliečiui nekyla minčių kelti klausimų ar tai moralu.
Autorius pabrėžia, kad nebūtina pačiam daryti blogą, kad būtum kaltu, pakanka naudotis to blogio suteikta gerove ar nutylėti matant kito blogą elgesį.
Ir čia prasideda gilus kapstymas ir svėrimas kas iš kur atsiranda ir iš kieno kančios susideda kiekvieno iš mūsų dabartinė gerovė. Galima nagrinėti apimant tik pastarąjį šimtmetį, galima nagrinėti einant atgal iki Kristaus nukryžiavimo. Taigi knyga sukelia vidinius apmąstymus apie dabartinę pasaulėtvarką kurią sritį bepaimtume.
"Kalbama apie tai kas nutiks ... kai visi bus sotūs ir apsirengę, kai visus žemės gyventojus susies telefonai, telegrafai, kai jie galės susisiekti oro balionais, ... ir visi žmonės bus išsilavinę, visi skaitys laikraščius, išmanys visus mokslus.
Tik kas gero ir naudingo gali nutikti dėl visų šitų patobulinimų, jei žmonės nekalbės ir nedarys to, ką mano esant teisinga?"
""Tuo, ką turi, dalykis su kitais, nekaupk turtų, nesipuikuok, nevok, nekankink, nežudyk, nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų", - pasakyta ... prieš 5000 metų, ir, jei nebūtų veidmainystės, ... žmonės taip ir elgtųsi ar bent jau pripažintų, kad taip elgtis privalu ir kad tas, kuris taip nesielgia, yra neteisus."
Autorius kviečia išpažinti tikrąjį Kristaus mokymą ir nesipriešinti pykčiui pykčiu. Didelė knygos dalis paskirta aiškinimui kaip tai turėtų atrodyti, kaip tam yra nusižengiama, ir kad Bažnyčia to nemoko, bet yra tapusi valstybės ir valdžios ištroškusiųjų įrankiu.
Tada einama prie valstybės ir visko ką ji reiškia, ant ko ji pastatyta aiškinimo. Vėlgi gausu pavyzdžių kaip valstybės jungiama visuomenė kiekviename žingsnyje tiesiogiai ar netiesiogiai nusižengia anksčiau aprašytam Kristaus mokymui. Ir žmogus yra kviečiamas atviromis akimis matyti tą prieštarą tarp žmogiškosios moralės ir to ko iš jo prašoma. Kaip pavyzdys dažnai pasitelkiama tuometinė Rusijos kariuomenė, jai pavedami valstiečių tramdymo uždaviniai ir pan. Autoriaus tonas šioje dalyje yra gan niūrus ir jokios gerovės, kurią neša valstybė jis nemini. Todėl skaitant dažnai kildavo noras pasiginčyti su autoriumi apie šiuolaikinės valstybės vaidmenį žmogaus ir bendruomenės gyvenime iškeliant ir gerąsias tokios santvarkos puses.
Turint omenyje, kad palyginti greitai pasaulį sudrebino 2 pasauliniai karai, ši knyga ir joje skiriamas dėmesys globaliniam kariniam ginklavimuisi, priverstiniam jaunuolių ėmimui į kariuomenę ir jos reikšmę valstybėms siekiant išlaikyti galią prieš išorinius ir vidinius priešus atrodo labai savalaikiai.
Ar tai tebeaktualu šiandien?
Skaitant tiesmukai - mano nuomone, labiau ne - daug kas yra pasikeitę ir ta pati kariuomenė (bent jau mūsų šalyje), tarptautiniai susitarimai nekankinti ir pan. yra kitokio paveikslo dalis nei prieš šimtą metų.
Bet skaitant tarp eilučių susimąstyti yra apie ką.
Daug ką buvo sunku priimti ar norėjosi neigti vis primenant sau, kad tai apie tada, o ne apie dabartį. Nors to barbariško brutalumo, kaip pvz. mirties bausmių nukirsdinant, valstiečių engimo, plakimo rykštėmis, nebėra, bet tenka pripažinti daug amoralių dalykų šiandienos pasaulyje yra gražiai užmaskuota ir paprastam piliečiui nekyla minčių kelti klausimų ar tai moralu.
Autorius pabrėžia, kad nebūtina pačiam daryti blogą, kad būtum kaltu, pakanka naudotis to blogio suteikta gerove ar nutylėti matant kito blogą elgesį.
Ir čia prasideda gilus kapstymas ir svėrimas kas iš kur atsiranda ir iš kieno kančios susideda kiekvieno iš mūsų dabartinė gerovė. Galima nagrinėti apimant tik pastarąjį šimtmetį, galima nagrinėti einant atgal iki Kristaus nukryžiavimo. Taigi knyga sukelia vidinius apmąstymus apie dabartinę pasaulėtvarką kurią sritį bepaimtume.
"Kalbama apie tai kas nutiks ... kai visi bus sotūs ir apsirengę, kai visus žemės gyventojus susies telefonai, telegrafai, kai jie galės susisiekti oro balionais, ... ir visi žmonės bus išsilavinę, visi skaitys laikraščius, išmanys visus mokslus.
Tik kas gero ir naudingo gali nutikti dėl visų šitų patobulinimų, jei žmonės nekalbės ir nedarys to, ką mano esant teisinga?"
""Tuo, ką turi, dalykis su kitais, nekaupk turtų, nesipuikuok, nevok, nekankink, nežudyk, nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų", - pasakyta ... prieš 5000 metų, ir, jei nebūtų veidmainystės, ... žmonės taip ir elgtųsi ar bent jau pripažintų, kad taip elgtis privalu ir kad tas, kuris taip nesielgia, yra neteisus."